BRONĖ PAJEDAITĖ 

1906 (kitais šaltiniais 1910) - 1945

Apdovanota 2000 m.

Kapo nėra
mirė Kauno saugume 10 dienų po suėmimo, kūnas artimiesiams negrąžintas

PAJEDAITE008.jpg
BRONE PAJEDAITĖ
BIOGRAFINIAI FAKTAI:
  • Bronė Pajedaitė gimė 1910 m. Tervydžių kaime, Rokiškio rajone
  • Lankė Užpalių pradinę, Utenos progimnaziją, 1926 m. baigė Rokiškio gimnaziją
  • Studijavo Kaune Lietuvos universiteto Gamtos-matematikos fakulteto Biologijos skyriuje
  • 1931 m. gavo jau Vytauto Didžiojo universiteto biologės diplomą
  • Bronė, dar būdama biologijos skyriaus studentė, lygiagrečiai pradėjo ir medicinos studijas, 1934 m. baigė ir Medicinos fakulteto odontologijos skyrių
  • Baigusi universitetą Bronė dirbo biologijos mokytoja ir dantų gydytoja Užpaliuose
  • Vėliau (1937-1940) Pagėgiuose
  • Nuo 1940 m. gyveno ir dirbo Kaune. Mokytojavo Kauno 9-joje vidurinėje mokykloje, kartu dirbo ir dantiste
  • Okupacijų metais išgelbėjo ne vieną žmogų, rizikuodama savo gyvybe
  •  Kadangi ji turėjo ryškią nosį, pagal kurią daug kas ją palaikydavo žyde, drąsiai eidavo į žydų geto rajonus, pasakojama, kad net prisisegdavusi geltoną Dovydo žvaigždę
  •  Kadangi Kaune gyveno netoliese prof. Prano Mažylio, kuris, kaip žinoma, gelbėjo žydus, tai veikdavo kartu organizuotai. Paimdavo Kauno ligoninėse mirusių žmonių pasus, saugojo juos kieme esančioje šuns būdoje, ir esant reikalui, juos panaudodavo gelbstint gestapo ieškomus žmones
  •  Taip Bronė parinko labai tinkamą valstietišką Juozo Kaminsko pasą nuo vokiečių besislapstančiam VLIKo pirmininkui S. Kairiui, net gestapo agentai, kelis kartus tikrindami neįtarė, kad pasą pateikęs Kairys ne paso savininkas
  • Kaip pasakoja liudininkai, Bronė dviračiu šį Kaminsko pasą nuvežusi iš Kauno į Šiaulius
  • Atėjus rusų armijai, Bronė nelegaliu Antano Koriznos pasu aprūpino kitą Vasario 16-osios Akto signatarą, diplomatą Petrą Klimą
  • Kauno inteligentų grupė – prof. Tadas Petkevičius, doc. Petronėlė Lastienė rengė Lietuvos inteligentijos Memorandumą – atsišaukimą, skirtą Vakarų Europos valstybių vadovams, dėl Lietuvos sovietinės okupacijos. P. Klimas Memorandumo tekstą vertė į Vakarų Europos kalbas, o ryšininkėmis ir parašų rinkėjomis buvo Petronėlė ir Bronė
  • Taip jie visi 1945 m. gale ir papuolė į NGB (KGB) rankas
  •  Šis areštas B. Pajėdaitei buvo lemtingas – nuo tų dienų jos niekas ir nebematė. Pagrindinė jos dingimo
    versija – kankinama nusižudė 1945-1946 m. Kauno saugumo rūmų rūsiuose. Nes ji V. Žvironaitei ir kitiems yra prasitarusi – „manęs gyvos nepaims, koronkoje turiu įsimontavusi cianido ampulę“.
APDOVANOJIMAI:
  • 2000 m. Izraelyje atminimo lentoje iškaltas Pasaulio Tautų Teisuolės Bronės Pajedaitės vardas, po mirties ji apdovanota medaliu.
  • 2001 apdovanota Žūstančiųjų Gelbėjimo kryžiumi
PAJEDAITE006.jpg
BRONĖ PAJEDAITĖ
PAJEDAITE011.jpg
BRONĖS PAJEDAITĖS  STUDIJOS
PAJEDAITE009.jpg
BRONĖ PAJEDAITĖ
PAJEDAITE024.jpg
BRONĖ PAJEDAITĖ STUDIJŲ METAIS
Kartu su tėvais – garsiu gydytoju, Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi Vladimiru Lazersonu, motina Regina ir broliu Viktoru, Kauno gete buvo įkalinta ir jų dukra Tamara. 1944-ųjų pradžioje, kuomet Tamara dirbo žydų brigadoje Gumos fabrike, į fabriko kontorą atėjo stomatologė Bronė Pajėdaitė - kuri būdama tamsaus gymio į getą įeidavo prie drabužių prisitvirtinusi Dovydo žvaigždę, o išeidavo ją nusiėmus ir parodžius savo pasą -  ir paklausė, ar Tamara nenorėtų pabėgti iš geto ir pasislėpti pas savo buvusią istorijos mokytoją Petronėlę Lastienę. Žinoma, kad Tamara atsakė teigiamai. Jai pavyko pabėgti 1944 metų balandžio 7-tą dieną. Labai jaudindamasi, mergaitė atėjo pas savo mokytoją Petronėlę Lastienę, gyvenusią Donelaičio 14a, Kaune. Čia ji buvo labai šiltai sutikta, tuojau pat gavo fiktyvų gimimo liudijimą Elenos Savickaitės vardu. Kurį laiką pagyvenusi pas Petronėlę Lastienę, vėliau pas kitą karštai mylimą savo mokytoją Veroniką Žvironaitę, galiausiai, saugumo sumetimais, Tamara Lazerson buvo išsiųsta pas Petronėlės Lastienės seserį Verą Effertienę į Pakamačių dvarą Pasvalio rajone, kur laimingai sulaukė karo pabaigos.
Po karo paaiškėjo, kad Tamaros tėvas žuvo Dachau, o motina - Štuthofte. Dvi našlaites - Tamarą ir Anusę Keilsonaitę priglaudė Bronė Pajedaitė. Kartu su kitais memorandumo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo autoriais 1945 metais Bronė Pajedaitė ir Petronėlė Lastienė buvo suimtos. B. Pajedaitė buvo rasta negyva KGB patalpose Kaune 1945-aisiais rugsėjį. 
Tamara Lazersonaitė:
"Likimas atėmė iš manęs tikrąją motiną, bet padovanoji tris kitas motinas, kurios apgaubė šiluma ir meile, rūpinosi kaip tikra dukra.
Deja, baisus raudonasis maras pražudė ir šias mano motinas. Aš antrą kartą tapau našlaite."
PAJEDAITE004.jpg
BRONĖ PAJEDAITĖ
ŽMONĖS, KURIE IŠGYVENO
BRONĖS PAJEDAITĖS DĖKA:
Tamara Lazersonaitė
tamara desineje.jpg

TAMARA LAZERSONAITĖ (dešinėje)

INFORMACIJA SURINKTA NAUDOJANTIS:
www.jmuseum.lt
Katalogu "Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį"
Dobilo Kirvelio straipsniu "Pasaulio tautų teisuolės iš Užpalių krašto"
Nuotraukos iš Rūtos Paškauskienės kolekcijos
DĖKOJAME PRISIDĖJUSIEMS PRIE PROJEKTO
Jonas Gencevičius
Lev Šifrin
Izrail Šifrin
Nicolas Ortiz
Gediminas Kemeklis
Reuven Taibel