STAŠAITIS JONAS

1921 - 2012

Apdovanotas 2005 m.

Palaidotas Senosiose Salininkų kapinėse,
Vilniuje, Lietuvoje
Kapavietės koordinatės:
54, 60 48 26 (š. pl.)
25, 27 23 48 (r. ilg.)
jonas stasaitis.png
KAPO VIETA
stasaitis profilis.png
JONAS STAŠAITIS
20190320_150449.jpg
PAŽYMĖTAS ANTKAPIS
APDOVANOJIMAI:
  • 2005 m. Jonui Stašaičiui buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio  vardas
  • 2000 m. apdovanotas Žūstančiųjų Gelbėjimo kryžiumi
APIE JONĄ:
Gimė 1921 m. sausio 8 d. Patolupio k., Raseinių apskr. Poetas, tremtinys. 1940 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1941-1942 m. dirbo mokytoju Vytėnuose kunigo. J. Bosko saleziečių vienuolyno našlaičių ir neturtingų vaikų gimnazijoje. 1942-1944 m. studijavo filosofiją Kauno kunigų seminarijoje. 1944-1948 m. dirbo Vytėnuose gimnazijos mokslo tarėju.
1949 m. kovo 25 d. J. Stašaitis buvo suimtas, Jonavoje įgrūstas į gyvulinį vagoną ir ištremtas į Irkutsko srities Olchono rajoną. Galbūt būtent tremties vagone sukūrė pirmuosius sunkius išgyvenimus atspindinčius eilėraščius, dainas. „Žmonės, kuriuos mylėjome, su kuriais bendravome liko lyg kokiam rūke. 53 žmonės viename vagone, o vagonų – visas kilometras“, – apie šias savo gyvenimo akimirkas pasakojo eilėraštyje, pastebėdamas, kad ta prievarta jo ir kitų gyvenimui davė visai kitą kryptį, visi turėjo vieną vardą – broliai ir sesės tremtiniai... Šios skriaudos niekuo neatlyginsi, neapmokėsi...
Ir Sibire J. Stašaitis nepalūžo – kūrė eiles, dainavo. Tremtinių dainas rinkęs tautosakininkas, humanitarinių mokslų daktaras Kostas Aleksynas pastebėjo: nors, atrodo, tremtis ir daina yra nesuderinami dalykai, bet jeigu ne daina, tremtiniai būtų nužmogėję, palūžę. Visur tremtiniai dainavo.
Sibire J. Stašaitis vedė rezistentę, laisvės kovų dalyvę Jadvygą Leščinskaitę, su ja susilaukė dviejų dukterų. 1956 metų pavasarį J. Stašaičiui buvo panaikinta tremtis. Dar pusantrų metų jis gyveno Sibire, kol ir žmonai buvo panaikinta tremtis, tada su šeima ir žmonos motina grįžo į Lietuvą. Prisiglaudė pas žmonos seserį Emiliją Razulevičienę. „Sugrįžome kaip iš narvo paukštelis. Ilgesys parvedė. Dangus toks savas, bet žemė – lyg ne ta, sodybos ištremtos, seni keliai keleliai panaikinti, tartum ne tie, lyg aidas praeities, lyg aidas tos dienos, kada į vagonus sugrūdo“, – J. Stašaitis dalinosi įspūdžiais kūryboje.
Nuo 1964 m. aktyviai dalyvavo pogrindinės literatūros spausdinime ir platinime. Dėstė filosofiją pogrindinėje kunigų seminarijoje. Už maldynų ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos" spausdinimą metus (1973-1974) kalėjo Lietuvos TSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) rūsiuose.
Mirė 2012 m. birželio 30 d.
 
IŠGELBĖJIMO ISTORIJA:
Kai kunigas Antanas Skeltys krikštijo Izaoką Gliką, jo krikštatėviu tapo vienuolyno mokytojas Jonas Stašaitis. Aplinkiniams pradėjus domėtis Izaoko kilme Jonas Stašaitis išvežė Izaoką pas savo tėvus Juozą ir Agnę Stašaičius į Patolupio kaimą Raseinių rajone. Stašaičiai Izaoką priėmė labai draugiškai, o kaimynams sakė, kad tai giminių vaikas, našlaitis. Pas Stašaičius Izaokui nereikėjo slapstytis, berniukas gerai kalbėjo lietuviškai ir bendravo su kaimo vakais. Artėjant frontui Patolupio kaimas atsidūrė priešakinėse linijose, nukentėjo Stašaičių pastatai, todėl Juozas Stašaitis savo dukras ir Izaoką išvežė pas gimines į Šimkaičių valsčių Jurbarko rajone. Po kelių dienų į miestelį privažiavo daug vokiečių, gyvenamajame name įsikūrė vokiečių kariuomenės štabas, šeimininkams buvo liepta gyventi svirne. Laimė, Izaokas įtarimo nesukėlė. Greitai vokiečių kareiviai, spaudžiami Raudonosios armijos, pasitraukė ir Juozas Stašaitis parsivežė vaikus namo, ten neišpasakytam Izaoko džiaugsmui jo jau laukė mama. 
ŽMONĖS, KURIE IŠGYVENO
JONO STAŠAIČIO DĖKA:
Izaokas Glikas
sta6aitis su gliku.png
JONAS STAŠAITIS SU IZAOKU GLIKU
INFORMACIJA SURINKTA NAUDOJANTIS:
DĖKOJAME PRISIDĖJUSIEMS PRIE PROJEKTO
Jonas Gencevičius
Lev Šifrin
Izrail Šifrin
Nicolas Ortiz
Gediminas Kemeklis
Reuven Taibel