Valentina Eugenija Blažaitytė gimė 1927 metais Antano ir Adelės Blažaičių šeimoje. Ji turėjo brolį Leoną. Ankstyvosios vaikystės dalį Valentina praleido Kanadoje.

Karo metais šeima gyveno Kaune, Panemunėje. Valentinai teko išskirtinis vaidmuo gelbstint iš Kauno geto išgabentą Rozą Finaitę.

Roza buvo gimusi 1934 m. Kaune Chavos ir Rafaelio Finų šeimoje. Po Kauno geto Vaikų akcijos jos tėvai nusprendė, kad dukrą būtina išgabenti. Rafaelis Finas atsitiktinai sutiko Valentinos tėvą Antaną Blažaitį, kuris sutiko mergaitę priimti. Gavus ir Adelės sutikimą, Roza po maišais buvo išvežta iš geto ir pateko į Blažaičių namus.

Tačiau atsirado problema: Roza beveik nekalbėjo lietuviškai.

Todėl penkiolikmetė Valentina praktiškai tapo nuolatine mažosios Rozos palydove. Ji turėjo būti šalia, kad mergaitė bendraudama su svetimais žmonėmis neišduotų savo tikrosios kilmės. Aplinkiniams buvo pasakojama, kad Roza – kurčnebylė Blažaičių giminaitė iš kaimo.

Valentinos dalyvavimas gelbėjant Rozą pareikalavo ir asmeninės aukos: ji metams nutraukė mokslus mokykloje, nes Rozos vienos palikti nebuvo galima.

Blažaičių šeima tuo metu jau globojo kitą žydų mergaitę – kelių mėnesių kūdikį, kurį į sušaudymą varomi tėvai paliko krepšyje prie jų namų. Tėvai nebegrįžo. Mergaitė, pavadinta Irena Margarita, po karo liko Blažaičių šeimoje ir buvo užauginta kaip jų duktė. Taigi Valentinai ji tapo seserimi.

Roza Finaitė taip pat išgyveno. Po karo jos tėvai grįžo į Kauną ir susirado dukrą. Roza vėliau baigė Kauno politechnikos institutą, sukūrė šeimą, o 1972 m. su vyru, dukra ir sūnumi išvyko į Izraelį.

Valentina vėliau ištekėjo ir tapo Valentina Eugenija Liutikiene.