Janina Bižienė gimė 1921 metais. Kartu su vyru Juozu Bižiu ji gyveno Radvilionių kaime Veisiejų krašte.

1943 metais Bižių šeima įsitraukė į iš Kauno geto pabėgusių Fridkauskų šeimos vaikų gelbėjimą.

Fridkauskai buvo kilę iš Kapčiamiesčio. Iki karo šeima ten turėjo parduotuvę, kurią lankydavo daugelis aplinkinių kaimų gyventojų. Trys šeimos vaikai – Sara, Liza (Lėja) ir Ben Cionas – karo metais pateko į Kauno getą. 1943 m. jiems pavyko pabėgti ir su lietuvio vežiko pagalba pasiekti gimtojo Kapčiamiesčio apylinkes.

Iš pradžių pabėgėlius slėpė Žarnauskų šeima Barčių kaime. Vėliau, policijai pradėjus jų ieškoti, į gelbėjimo grandinę įsitraukė Levulių šeima. Albina Levulienė susitarė su savo broliu Juozu Bižiu, kad Bižių šeima priims Sarą Fridkauskaitę.

Juozui pavyko gauti Sarai suklastotus dokumentus rusiška pavarde. Su šia tapatybe Sara galėjo gyventi ne slapstydamasi ir net dirbti samdine. Vėliau į Juozo ir Janinos Bižių namus persikėlė ir Liza (Lėja) Fridkauskaitė. Ji čia liko iki žydų persekiojimo pabaigos 1944 metais.

Gelbėjimas vyko kaimo aplinkoje, kur svetimo žmogaus atsiradimas galėjo būti pastebimas, o už pagalbą žydams grėsė pavojus ne tik gelbėtojui, bet ir jo šeimai. Bižių namai tapo viena iš kelių tarpusavyje susijusių slėptuvių, leidusių Fridkauskų vaikams išgyventi.