Pasaulio tautų
teisuoliai
Apie Pasaulio tautų teisuolius
Kas buvo teisuoliai?
Pasaulyje, kuriame vyravo visiškas moralinis nuosmukis, buvo žmonių, kurie sutelkę neįtikėtiną drąsą puoselėjo žmogiškąsias vertybes. Tai buvo Pasaulio tautų teisuoliai. Šių žmonių drąsa buvo visiška priešingybė Holokausto metu pasireiškusiam abejingumui ir priešiškumui. Nepaisydami vyravusios pasaulinės krypties, gelbėtojai žiūrėjo į žydus, kaip į tokius pačius žmones, kurie tapo žmogiškumo ir moralinių įsipareigojimų dalimi.
Teisuolio vardo skyrimas
Pasaulio tautų teisuolio vardą žmogui skiria Yad Vashem - pasaulinis Holokausto atminimo centras. Yad Vashem - tiesioginis vertimas „paminklas ir vardas", pavadinimas „Yad Vashem" yra eilutė iš Izaijo knygos (Isaiah 56:6). Pasaulio tautų teisuolio statusas skiriamas žmogui, kuris būdamas kitos tautybės nei žydas, Holokausto metu rizikuodamas savo gyvybe gelbėjo žydus. Žydų gelbėjimas vyko įvairiomis formomis, o teisuoliai buvo įvairių tautybių, iš skirtingų ir įvairių gyvenimo sričių, išpažino skirtingas religijas.
Teisuolius vienijo vienas dalykas - tuo metu kai pasaulyje dominavo priešiškumas ir abejingumas jie padėjo ir gelbėjo žydus.
Holokaustas
Holokaustas buvo sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų. Nacistinės Vokietijos vadovas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą. Holokausto metu požiūris į žydus vyravo nuo abejingumo iki priešiškumo. Dauguma žmonių stebėjo, kaip jų žydai kaimynai buvo žudomi, o kai kurie net bendradarbiavo su nusikaltėliais.
Teisuoliai Holokausto metu
Dauguma teisuolių gelbėti žydus pradėjo jų nepažinodami asmeniškai. Dažniausiai tai nutikdavo jiems išvydus žydų deportaciją ar žudymą. Taip pat buvo gelbėtojų, kurie įsikišo žydų persekiojimo pradžioje - kuomet jų teisės buvo apribotos, o nuosavybė konfiskuota. Tai buvo riba, kurios teisuoliai nutarė neperžengti, tuo pačiu tai buvo atspirties taškas nuo kurio jie nutarė įsikišti. Kitaip nei kiti, gelbėtojai nesutiko nuolankiai susitaikyti su greitai augančiu priešiškumu žydams. Gelbėjimas paprastai būdavo tolygiai kintantis procesas, kurio metu teisuoliai vis stipriau įsitraukdavo į persekiojamų žydų gelbėjimą. Prieglobsčio suteikimas kelioms dienoms išaugdavo į gelbėjimo misiją, kuri trukdavo mėnesius ar metus.
Žydai Holokausto metu
Dažniausiai patys žydai kreipdavosi pagalbos į kitų tautybių žmones. Ne tik juos gelbėję žmonės demonstravo išradingumą ir drąsą, bet ir patys žydai, kurie kovojo už savo išgyvenimą. Išsamų mokslinį tyrimą apie žydų gelbėjimą Holokausto metu atlikęs Wolfgang Benz teigia, kad klausantis gelbėjimo istorijų išgelbėtos asmenybės gali pasirodyti kaip "objektai", kuriems reikėjo paramos. Visgi "bandymas neteisėtai išgyventi visų pirma buvo atkaklus savo teisių gynimas ir žydų pasipriešinimas nacių režimui. Tik nedaugeliui pasisekė."
Bausmės už pagalbą
Kaina, kurią tekdavo sumokėti gelbėtojams, priklausė nuo šalies, kurioje jie buvo. Rytų Europoje mirties bausmė būdavo skiriama ne tik žmonėms, kurie padėdavo žydams, bet ir visai jų šeimai. Pranešimai, įspėjantys gyventojus negelbėti žydų, buvo skelbiami labai plačiai. Vakarų Europoje, nors švelnesnės, bausmės vis vien buvo griežtos - kai kurie teisuoliai buvo įkalinami stovyklose ir nužudyti. Matymas, kaip siaubingai buvo kankinami žydai ir su kokiu atkaklumu nusikaltėliai juos persekiojo, sėjo dar didesnę baimę. Gelbėtojai ir išgelbėtieji gyveno amžinoje baimėje būti pagautiems, visuomet buvo pavojus būti išduotiems kaimyno ar bendradarbio. Tai dar labiau didino riziką ir žmonėms dar labiau sunkino galimybę nesilaikyti primestų taisyklių ir konvencijų. Žmonės, nutarę gelbėti žydus, turėjo aukoti savo įprastus gyvenimus ir pradėti gyventi slaptai.
Tekstas paruoštas naudojantis Yad Vashem medžiaga
www.yadvashem.org
Teisuolių kilmė
Didžioji dalis gelbėtojų buvo paprasti žmonės. Vieni veikė vedami politinių, ideologinių ar religinių paskatų, kiti buvo tiesiog žmonės, kuriems rūpėjo aplinkiniai. Daugeliu atvejų jie neplanavo tapti gelbėtojais ir nebuvo pasiruošę akimirkai, kuomet turėjo priimti tokį svarbų ir pavojingą sprendimą. Jų žmogiškumas turėtų tapti mums visiems pavyzdžiu. Pasaulio tautų teisuoliai buvo krikščionys, musulmonai ir agnostikai; įvairaus amžiaus vyrai ir moterys; įvairių visuomeninių padėčių žmonės; išsilavinimą įgiję piliečiai ir neraštingi valstiečiai; visuomenės veikėjai, taip pat žmonės iš visuomenės užribio; miesto gyventojai ir ūkininkai iš atokiausių Europos kampelių; universitetų dėstytojai, mokytojai, gydytojai, dvasininkai, vienuolės, diplomatai, paprasti darbuotojai, tarnautojai, pasipriešinimo kovotojai, policininkai, valstiečiai, žvejai, zoologijos sodo prižiūrėtojai, cirko savininkai ir daug daugiau.
Altruizmas
Mokslininkai bandė išsiaiškinti kokiais bendrais bruožais pasižymi teisuoliai ir kokie žmonės buvo linkę padėti žydams. Samuel P. Oliner ir Pearl M. Oliner išskiria altruizmą. Lyginant gelbėtojus su tais, kurie Holokausto metu tik žiūrėjo iš pašalies, gelbėtojai pasižymi empatija ir ryšio su kitais pojūčiu. Nehama Tec, kuri taip pat studijavo teisuolius, pastebėjo pasikartojančias bendras charakteristikas, būdingas atskirties sąlygoms, individualumui ir marginalizavimui. Gelbėtojų savarankiškumas suteikė jiems galimybę veikti prieš nusistovėjusias taisykles ir įsitikinimus. Tie, kurie tik žvelgė iš šalies, buvo taisyklė, o gelbėtojai buvo išimtis. Pats faktas, kad nepaisant baimės ir sunkumų atsirado žmonių, kurie turėjo pakankamai drąsos gelbėti žmones, įrodo, kad okupuotoje Europoje galimybė rinktis egzistavo ir kad tai gebėjo padaryti paprasti žmonės. Pasaulio tautų teisuoliai moko mus, kad net vienas žmogus gali padaryti svarbų pokytį.
Pagalbos būdai
Buvo daug skirtingų pagalbos būdų: vieni žmonės žydams duodavo maisto įkišdami obuolį į kišenę, ar palikdami maisto jiems pakeliui. Kiti nukreipdavo žydus pas žmones, kurie galėjo jiems padėti. Dar kiti suteikdavo žydams prieglobstį nakčiai iš karto įspėdami, kad iš ryto jie turės išeiti. Tik labai nedaug žmonių prisiėmė pilną atsakomybę kovodami už žydų išgyvenimą. Dažniausiai, tik žmonėms iš šios mažiausios grupės suteikiamas Pasaulio tautų teisuolio vardas.
Prieglobsčio suteikimas
Rytų Europoje kaimo vietovėse po namais, tvartais ar pašūrėmis būdavo įrengiamos slėptuvės ar bunkeriai, kuriuose slėpdavosi žydai. Taip, apart baimės dėl savo gyvybės, žydams tekdavo ilgą laiką iškęsti fiziškai labai sunkias sąlygas - slėptuvės būdavo tamsios, šaltos, jose stigdavo oro, o žmonių būdavo per daug. Gelbėtojai, kurių gyvybėms taip pat grėsė pavojus, turėjo parūpinti žydams maisto, o tai karo metu buvo nelengva užduotis, taip pat turėdavo išnešti išmatas iš bunkerių ir tenkinti kitus globojamų žmonių poreikius. Žydai taip pat būdavo slepiami palėpėse, miškuose įrengtuose slėptuvėse ir bet kokiose kitose vietose, kurios galėdavo suteikti slaptavietę - kapinėse, kanalizacijoje, gyvūnų narvuose zoologijos sode ir t.t. Kartais paslėpti žydai būdavo pristatomi kaip ne žydai, kaip giminaičiai ar įsivaikinti vaikai. Žydai taip pat būdavo slepiami butuose miestuose, vaikai atsidurdavo vienuolynuose, kur vienuolės slėpdavo jų tapatybes. Vakarų Europoje žydai dažniausiai būdavo slepiami namuose, ūkiuose ar vienuolynuose.
Suklastoti dokumentai
Tam kad žydams pavyktų prisiimti ne žydišką tapatybę jiems reikėjo netikrų dokumentų ir pagalbos kuriant tariamą tapatybę. Šiuo atveju gelbėtojai būdavo klastotojai arba valdininkai, kurie parūpindavo netikrus dokumentus, dvasininkai klastoję krikšto liudijimus, taip pat užsienio diplomatai, kurie išduodavo vizas ar pasus nepaisydami savo šalies taisyklių. 1944 metų pabaigoje diplomatai Budapešte išdavė apsaugančius dokumentus ir pakabino savo šalies vėliavas virš pastatų taip suteikdami diplomatinį savo šalies prieglobstį žydams esantiems tuose pastatuose. Kai kurie vokiečių gelbėtojai, pavyzdžiui Oskar Schindler, naudojosi melagingais pretekstais gelbėdami savo darbuotojus nuo deportacijos argumentuodami, kad žydai buvo reikalingi karo prievolei.