Juozas Bižys gyveno Radvilionių kaime, Veisiejų krašte. Antrojo pasaulinio karo metais jo ir žmonos Janinos namai tapo prieglobsčiu iš Kauno geto pabėgusioms žydėms – Fridkauskų šeimos seserims.

Fridkauskų šeima prieš karą gyveno Kapčiamiestyje ir turėjo parduotuvę. Šeimos tėvas mirė 1938 metais. Prasidėjus karui trys šeimos vaikai – Sara, Liza (Lėja) ir Ben Cionas – atsidūrė Kauno gete. 1943 metais jiems pavyko pabėgti. Pažįstamas Chmieliauskas, tuo metu dirbęs Kauno filharmonijoje, surado lietuvį vežiką, sutikusį juos nuvežti atgal į Kapčiamiesčio apylinkes, kur jie tikėjosi sulaukti pagalbos iš prieš karą šeimos parduotuvę lankiusių vietinių gyventojų.

Pirmasis juos priglaudė Barčių kaime gyvenęs Teofilis Žarnauskas. Žarnauskų šeima pabėgėliams įrengė slėptuves virtuvėje ir miške ir aštuonis mėnesius rūpinosi jų maistu. Tačiau policijai pradėjus aktyviai ieškoti pabėgusių žydų, teko ieškoti kitų vietų. Prie gelbėjimo prisidėjo Šadžiūnų kaime gyvenusi Levulių šeima.

Albina Levulienė kreipėsi į savo brolį Juozą Bižį, gyvenusį Radvilionių kaime, ir paprašė priimti Sarą Fridkauskaitę. Juozas sutiko. Vėliau jam pavyko Sarai parūpinti suklastotus asmens dokumentus rusiška pavarde. Tai leido merginai nebesėdėti slėptuvėje: ji galėjo gyventi viešai ir net įsidarbino samdine pas pasiturintį ūkininką.

Po kurio laiko į Bižių namus persikėlė ir Saros sesuo Liza (Lėja) Fridkauskaitė, vėliau Kurliandčik. Ji pas Bižius išbuvo iki nacių okupacijos pabaigos 1944 metais. Jų brolį Ben Cioną tuo metu daugiausia slėpė Levulių šeima.

Taigi Bižių pagalba neapsiribojo vien trumpalaikiu prieglobsčiu. Juozas priėmė persekiojamas merginas į savo namus, o Sarai parūpindamas netikrą tapatybę suteikė galimybę gyventi daug mažiau įtarimų keliančiu gyvenimu už slėptuvės ribų.

Išgelbėtieji po karo išvyko į Izraelį, tačiau ryšiai su juos gelbėjusiais žmonėmis nenutrūko –išgelbėtieji palaikė artimus ryšius su savo gelbėtojais.

Papildomi šeimos liudijimai

Papildymas pagal Rūtos, Juozo ir Janinos Bižių anūkės, liudijimą, surinktą projekto autoriaus tėvo. Rūta užrašuose nurodė, kad jos močiutė Janina, mergautine pavarde Dzemydaitė, gimė 1921 m. balandžio 17 d. ir mirė 2014 m. sausio 1 d. Anūkė prisiminė, kad šeima gyveno Radvilionių kaime Veisiejų apylinkėse, turėjo nedidelį ūkį ir dirbo žemę.

Rūtos liudijime pabrėžta artima Bižių ir Levulių giminystė: Janinos ir Juozo šeima karo metais padėjo kartu su Levuliais gelbėti persekiojamus žydus. Užrašuose minima, kad vėliau šeimos gyvenimas buvo nelengvas: pokariu žemė buvo nacionalizuota, žmonės turėjo dirbti kolūkyje, auginti vaikus ir rūpintis ūkiu.

Anūkė prisiminė, kad seneliai laikė gyvulių, augino daržoves ir daug dirbo. Jos pasakojimas išsaugo kasdienio gyvenimo vaizdą, papildantį oficialią gelbėjimo istoriją. Kai kurios rankraščio giminystės detalės ir datų žymos yra neaiškios, todėl jų neįrašome kaip patvirtintų faktų.