Aksentijus Burlakovas (1873–1955) su žmona Matriona (1876–1959) ir suaugusiais vaikais Fiodoru bei Zinaida gyveno Mylių kaime Švenčionių rajone. Šeima buvo baltarusiai sentikiai. Nacių okupacijos metais jų namai tapo prieglobsčiu nuo persekiojimo bėgusios žydų šeimos mažametei dukrai.

Izraelis ir Rachelė Gantovnikai prieš karą gyveno Stajėtiškio kaime. 1941 m. vasaros pabaigoje jiems gimė duktė Rebeka. Tų metų rugsėjo 26 d. Stajėtiškio žydams buvo liepta pasiimti trijų dienų maisto atsargas ir eiti Švenčionėlių link. 1941 m. spalio 7–8 d. Švenčionėlių poligone buvo nužudyta daugybė Švenčionių krašto žydų. Gantovnikams pavyko pabėgti.

Po klajonių ir gyvenimo Baltarusijos getuose Gantovnikai grįžo į Švenčionių kraštą, apsistojo Švenčionių gete, bet, pasklidus žiniai apie jo likvidavimą, vėl pasitraukė. 1942 m. rudens naktį jie su vos daugiau nei vienerių metų Rebeka pasibeldė į Burlakovų namų Myliuose duris.

Aksentijus, Matriona ir jų vaikai Fiodoras bei Zinaida priėmė nepažįstamus bėglius, juos pamaitino, leido sušilti ir pailsėti. Kai Gantovnikai ruošėsi keliauti toliau, Burlakovai pasiūlė mažąją Rebeką palikti pas juos: artėjo šalčiai, o slapstytis su dažnai verkiančiu mažu vaiku buvo ypač pavojinga. Tėvams, iki tol nė dienai nesiskyrusiems su dukra, apsispręsti buvo sunku. Galiausiai jie užsirašė šeimininkų vardus bei adresą ir patikėjo jiems mergaitę.

Beveik dvejus metus Rebeka gyveno Burlakovų namuose. Aksentijus ir Matriona, padedami suaugusių vaikų, ją maitino, rengė, prižiūrėjo ir saugojo. Tuo metu Izraelis ir Rachelė slapstėsi aplinkiniuose kaimuose bei miškuose.

1944 m. liepą Gantovnikai sugrįžo į Stajėtiškį. Iš maždaug 350 vietos žydų gyvi buvo likę vos septyni. Nuvykę į Mylius, tėvai rado Rebeką gyvą ir sveiką. Po karo šeima emigravo į Izraelį, o dėl geležinės uždangos ryšiai su gelbėtojais ilgam nutrūko.

Pasikeitus politinėms aplinkybėms Rebeka, vėliau žinoma kaip Rivka Golan, sugrįžo į Mylius padėkoti Burlakovams. Aksentijaus ir Matrionos jau nebebuvo tarp gyvųjų. Ji susitiko su jų sūnumi Fiodoru, tebegyvenusiu tame pačiame name, kuriame vaikystėje buvo globojama.

2019 m. Aksentijus ir Matriona Burlakovai po mirties apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Aksentijus ir Matriona Burlakovai 2019 m. vasario 19 d. pripažinti Pasaulio tautų teisuoliais. Jų duktė Zinaida taip pat pripažinta Pasaulio tautų teisuole. 2022 m. lapkričio 7 d. Vilniuje jų apdovanojimus šeimos vardu atsiėmė proanūkis Andrius Juršėnas.