Zofija Kasperaitienė ir Pranas Kasperaitis gyveno ir ūkininkavo Imbarės k., Salantų vls., Kretingos aps. Užaugino dukterį Kazimierą Kasperaitytę-Motužienę (1939–2006) ir sūnų Praną Kasperaitį (1922–1993). Nacistinės Vokietijos okupacijos metais 1941–1944 m. savo namuose įrengė slėptuvę, kurioje nuo nacių slėpė žydų kilmės salantiškius Basę Abelmanaitę ir Rapolą Veržbolauską. 1951 m. šeima buvo ištremta į Sibirą, iš kurio grįžo 1959 m.

Basė Abelmanaitė gimė 1914 m. vežiko šeimoje, iki nacių okupacijos pradžios kartu su tėvais gyveno Kretingos rajone, Salantų valsčiaus Imbarės kaime. 1941 m. birželį Basia ir jos tėvai buvo suimti. Tėvus sušaudė, o Basiai pavyko pabėgti. Visus Imbarės ir Salantų žydus suvarė į Salantų sinagogą (kur šiais laikais įsikūręs Salantų kultūros centras). Po dešimt dienų grupę merginų, kartu su Basia, perkėlė į Šalyno dvarą (prieš tai dvare dirbę žydai vyrai buvo jau sušaudyti). Aplinkiniams ūkininkams leisdavo vežtis žydes į kaimus, darbams. Basią parsivežė į savo ūkį Imbarės kaimo valstietis Pranas Kasperaitis. Atidirbusi keturias savaites pas ūkininką, Basia turėjo grįžti į Šalyno dvarą. Surinktos dvare merginos žydės buvo pasmerktos sušaudymui. Tačiau Basiai pavyko pabėgti nuo bendro kapo duobės ir naktį nusigauti atgal kelis kilometrus, pas Praną ir Zofiją Kasperaičius. Šioje šeimoje Basia slapstėsi tris metus, kol vokiečiai pasitraukė iš žemaičių krašto.

Kasperaičiai priglaudė taip pat Rapolą Veržbolauską. Jo žmonai lietuvei tuometinė Salantų valdžia tarpininkavo, kad Kretingos apskrities komendantas jam leistų neperkelti į sinagogą (Veržbolauskas buvo nusipelnęs Lietuvos Respublikos valdžiai, nors vokiečių komendantui buvo pateikti kiti argumentai - sunkus ligonis), ir kelias savaites Rapolui buvo leista gyventi laisvėje. Tačiau atėjo laikos, kai tapo aišku, kad ir jo neaplenks žūtis, ir Zofijos Kasperaitienės sūnėnas nuvežė Rapolą pas savo tetą į Imbarę.

Po karo visa Kasperaičių šeima buvo ištremta į Sibirą. Rapolas Veržbolauskas ir ypač Basė Abelmanaitė - Jankelovičienė bandė išvaduoti savo gelbėtojus, bet visos jų pastangos buvo bergždžios.