Juozas buvo vienas iš penkių Antano ir Ievos Kupraičių šeimos vaikų. Turėjo seserį Oną ir tris brolius – Petrą, Antaną ir Joną.
1944 metais, kunigo Vyto Baltučio prašymų Kurpaičių šeima pas save priėmė keturis žydų kilmės žmones, trys iš jų tuo metu buvo vaikai - Miriam, Iser, Masha ir Esther Gail šešis mėnesius. Kurpaičių šeima slėpė ir rūpinosi šiais žmonėmis šešis mėnesius, iki kol rajonas 1944 m. spalį buvo užimtas sovietų.

Karui baigiantis Juozas buvo išvežtas dirbti į Vokietiją. Grįžęs į Lietuvą dirbo tėvų ūkyje. Buvo labai geros širdies žmogus. Sau jis buvo labai nereiklus, bet kitiems labai atidus ir dalindavo pinigus visiems, kam jų reikėjo. Karas ir okupacija sujaukė jo gyvenimą. Pokario metais dirbo kolūkiuose. Šeimos nesukūrė. Paskutinius gyvenimo metus gyveno pas sesers vyro seserį Izabelę. Mirė vienišas 1984 metais.