Apie gelbėtoją ir gelbėjimą

Elena ir Juozapas Markevičiai su septyniais vaikais Romu, Valerija, Jonu, Vladu, Jadvyga, Marija ir Regina gyveno Trinapolyje, netoli Subačiaus. Karo metais ši šeima nuo mirties išgelbėjo devynis žmones. Juozapas Markevičius nuo seno pažinojo Subačiaus krautuvininką Volfą Kušnerį. Kušnerio žmona buvo suimta ir nužudyta pirmomis karo dienomis. Kušneris su trimis savo vaikais – trylikos metų Asia, aštuoniolikos Sonia ir septynerių metų sūnumi Josefu – atėjo pas Juozą Markevičių ir paprašė gelbėti. Juozapas Markevičius juos priglaudė svirne. Netrukus prie jų prisidėjo Sima Ševelytė ir du pabėgėliai iš Lenkijos. Nuo 1943-iųjų į Trinapolio vienkiemį, pabėgę iš priverstinių darbų Panevėžyje, atėjo Šolomas Šorenzonas ir Špindelis. Visada grėsė pavojus, kad juos gali sugauti naciai ar jų pagalbininkai. Buvo nelengva išmaitinti tiek daug žmonių ir pasirūpinti kitais jų poreikiais. Nepamainomi Juozapo Markevičiaus padėjėjai gelbėjant žmones buvo jo vyresnieji vaikai Jonas, Romas, Vladas, Marija ir Valerija.

Jonas Markevičius pasakojo: Susidarė didelė kuopa, reikėjo maisto aštuoniolikai burnų. Sesuo kepė duoną, man teko nešti pieną, krūmuose virti valgyti.

Po karo Juozapas Markevičius, jo sūnus Romas ir dukra Valerija buvo ištremti į Sibirą.