Apie gelbėtoją ir gelbėjimą

Antanas Matuzevičius buvo ūkininkas iš Pašvitnio miestelio Pakruojo rajone. Jis su žmona Elena augino šešis vaikus – tris dukras ir tris sūnus. Artimieji jį prisimena kaip labai šviesaus proto, žingeidų žmogų, mėgusį skaityti lietuviškai ir rusiškai, mokėjusį vokiečių kalbą.

1943 m. vokiečiams okupavus Lietuvą Antanas priėmė drąsų sprendimą – padėti žydų tautybės motinai Esterai Ton išgelbėti jos trejų metų dukrą Chavivą Zivaitę. Jis pats nuvyko į Šiaulių geto teritoriją, paėmė mergaitę ir vežimu pargabeno į savo namus.

Kaimui pradėjus įtarti, kad šeimoje gyvena žydaitė, Antanas rado kitą sprendimą – Chavivą išvežė pas savo seseris Veroniką Kiličiauskienę Įsonių kaime ir Julijoną Valiukienę Kivyluose. Abi moterys taip pat ją slėpė, nors tai grėsė mirtimi visai giminei.

1948 m. visa Matuzevičių šeima buvo ištremta į Sibirą. Iš ten Antanas grįžo 1956 m. ir apsigyveno pas dukrą Antaniną Kaune. Jis išliko išsilavinimo ir žinių ištroškęs iki paskutiniųjų savo dienų. Mirė 1983 m.

1981 m. Antanas Matuzevičius pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.