Apie gelbėtoją ir gelbėjimą

Leonardas Miniotas gyveno Varlaukio kaime, Eržvilko apylinkėse. Jis buvo ūkininkas ir penkių vaikų tėvas, žinomas kaip gailestingas ir sąžiningas žmogus, visada pasirengęs padėti kitiems. Artimieji pasakoja, kad jis buvo šiltas, geranoriškas, beveik nevartojęs alkoholio — tik sunkios ligos pabaigoje dėl skausmų jo ėmė, ir tada juokaudavo, kad jei būtų žinojęs, jog padeda, būtų pradėjęs anksčiau. Humoras jį lydėjo net sunkiais laikais.

1941 m., prasidėjus žydų naikinimui Tauragės krašte, Leonardas su žmona Ona be jokio vilkinimo priglaudė dvi pabėgėles — Černę Fridmanaitę ir jos motiną Pesią. Taip pat trumpai globojo žydų berniuką Nachumą Levy, kuriuo padėjo rūpintis ir jų vaikai. Nors vokiečių kratos regione intensyvėjo, Leonardas darė viską, kad suteiktų saugią pastogę nuo mirties bėgantiems žmonėms.

Šeima iki šiol pasakoja, kad Leonardas buvo žmogus, tikėjęs paprasta, bet kertine gyvenimo taisykle: „jei matai žmogų nelaimėje — padėk“.

1996 m. Leonardas Miniotas pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.