Apie gelbėtoją ir gelbėjimą

Vokiečių okupacijos metais Jonas ir Ona Mozūraičiai kartu su keturiais vaikais Mefodija, Alfonsu, Zuzana ir Zenonu gyveno Lenkčių kaime, Eržvilko valsčiuje, Tauragės apskrityje. 1943 metų rudenį pas Mozūraičius jų pažįstamas Zarkinas atvedė Lėją Brik, kuri paprašė paslėpti ją ir jos aštuonerių metų sūnų Ariką-Algiuką. Prieš tai Lėją Brik su sūnumi iš Kauno geto išvežė Rakevičių šeima, gyvenusi Keidžių kaime, Raseinių rajone ir kurį laiką jie slapstėsi pas juos, tačiau, vokiečiams pradėjus įtarinėti, buvo priversti ieškoti kitos slapstymosi vietos. Jonas Mozūraitis įrengė jiems slėptuvę kambaryje po grindimis. Vėliau Mozūraičiai kuriam laikui priėmė dar vieną šeimą – Mejerį ir Henią Melcus.

Lėja Brik buvo mokytoja, mokėjo daug kalbų, tad padėdavo Mozūraičių vaikams ruošti pamokas. Mozūraičių šeimoje Lėja Brik su sūnumi išbuvo pora mėnesių ir sulaukė karo pabaigos. Po karo Lėja Brik susitiko savo vyrą, kuris išsigelbėjo, įrengęs Kauno gete slėptuvę-bunkerį, ir šeima emigravo į Izraelį. Iki savo mirties Lėja Brik (Barak) Mozūraičiams rašė laiškus, o 2005-jų metų gegužės mėnesį savo gelbėtojus aplankė Arikas-Algiukas, tuometinis Izraelio Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Aharonas Barakas.

1976 metais Jonui ir Onai Mozūraičiams ir jų vaikams Mefodijai, Alfonsui, Zuzanai ir Zenonui suteikti Pasaulio Tautų Teisuolio vardai.

Ir tik dabar supratome, kokia buvo stipri tėvų artimo meilė žmogui, rizikuojant net savo šeimos gyvybe, kad išgelbėtų kitų gyvybes ir padėtų nelaimėje...

Mama sakė, kad jie pabėgę iš Kauno nuo vokiečių šaudymo. Aš klausiau mamos, argi vokiečiai šaudo ir vaikus, už ką? Tėtė įsakė niekam nepasakoti, kad pas mus yra Algirdas (Arikas) ir Julytė, nes sužinoję vokiečiai sušaudys ir mus visus.

Zuzana Leskauskienė (Mozūraitytė)