Stakauskas Juozapas

*1900 - 1972
*Apdovanotas 1974 m.

Žaslių bažnyčios šventorius,
Kaišiadorių rajonas, Lietuva

Stakauskas Juozapas

54,86 14 46 (š. pl.)
24,59 31 55 (r. ilg.)

Išgelbėjimo istorija

Prieš karą Juozas Stakauskas (1899 m.) studijavo teologiją ir filosofiją Austrijoje. Gavęs daktaro laipsnį, jis grįžo į savo tėvynę, čia buvo paskirtas miesto archyvo direktoriumi. Kai vokiečiai okupavo Lietuvą, į Vilnių persikėlęs Stakauskas sužinojo, kad jie žudo žydus ir motyvuojamas savo religinio tikėjimu, nusprendė išgelbėti tiek, kiek galėjo. Stakauskas kreipėsi į vietinį gubernatorių, prašydamas jam paskirti darbuotojus, reikalingus archyviniam darbui. Jam buvo suteikta dešimt darbuotojų iš vietinio geto. Per vokiečių vykdoma akciją, tie žydai liko archyve ir taip išsigelbėjo. Vėliau valdžios institucijos paskyrė papildomą pastatą vyriausybės archyvams buvusiame Benediktinų vienuolyne, taip pastatytame, kad jo būta labirintu. Tuo metu Stakauskas nutarė, kad tai tinkamas laikas visiškai paslėpti žydų darbuotojus archyve. Kartu su vaikystės draugu Vladu Žemaičiu, dailidės ir fizikos mokytoju, jie paruošė žydams slėptuvę viename iš naujojo pastato patalpų, sąmoningai nenurodant jos valdžios institucijoms pateiktoje pastato schemoje. 1943 m. rugsėjo mėn. į slaptą kamerą atvyko 12 žydų, tarp jų trys vaikai. Tai buvo gana rizikinga, nes per dieną archyvuose dirbo žmonės, įskaitant vokiečius. Stakauskas kreipėsi pagalbos į Mariją Mikulską, vienuolę ir prancūzų mokytoją, kuri nacių okupacijos metu dirbo archyve kaip naktinis sargybinis. Mikulska įspėjo žydus apie bet kokius darbo tvarkos pasikeitimus, ir kartu su Stakausku ir Žemaičiu sugebėjo gauti ir atnešti maisto žydams. Naktį Mikulska galėjo paimti kai kuriuos iš jų į savo kambarį, kur jie galėdavo nusiprausti.

"Apie padėką už išgelbėjimą J. Stakauskui negalima buvo net ir užsiminti. Jis teigė, kad gelbėdamas nieko ypatingo nepadaręs. Vieno žmogaus pagalba kitam yra natūrali būsena. Noras padėti kiekvienam kuriam galima buvo charakteringa J. Stakauskui. Išgelbėjęs septyniolikos žmonių gyvybes, jis pergyveno, kad nepavyko išgelbėti dar daugiau. Ir netikinčiam J. Stakauskas buvo šventas žmogus - vienas dalykas buvo slėpti mirčiai pasmerktuosius kaime, tvarte ir visai kitas dalykas mieste, organizacijoje, kur ateina žmonės, vyksta judėjimas, yra vokiečiai ir dar nėra to žmogaus, kuris prašo gelbėti. J. Stakauskas buvo vedamas ne konkretaus žmogaus prašymo, o tiesiog poreikio gelbėti bet kokiomis sąlygomis."

Miriam Lisauskienė (Rolnikaitė) Slėptuvės aristokratai. Prisiminimai. Pasaulio Tautų Teisuoliai. Sudarė Rimantas Stankevičius, Seimo leidykla "Valstybės žinios", Vilnius, 2003

Išgelbėti žmonės:

Aleksandras Libo
Vera Libo
Liuba Libo
Jakovas Jaffe
Sofia Jaffe
Monika Jaffe
Mita Markovska (Bak)
Samuelis Bakas
Grigorijus Jašunskis (Jaszunski)
Irena Jašunska (Jaszunska)
Ester (Fira) Jaffe - Kantorovič
Miriam (Mira) Rolnikaitė - Lisauskienė

54,86 14 46 (š. pl.)
24,59 31 55 (r. ilg.)

Stakauskas

Stakauskas su Aleksandru Libo

Stakauskas

Mira Rolnikaitė

Turite informacijos apie teisuolius?
Susisiekite su mumis

Architektas  Tauras Budzys 

t.budzys@gmail.com 

+37069824490

Menotyrininkė  Barbora 

Karnienė 

barbora.karniene@gmail.com 

+37068821523

© 2022 teisuolių atminimas

  • Instagram
  • Facebook
Dėkojame prisidėjusiems
prie projekto:

Jonas Gencevičius

Gediminas Kemeklis

Nicolas Ortiz

Vida Koncevičienė

Poilsio namai "Žiogelis"

Reuven Taibel

Lev Šifrin

Izrail Šifrin

Regina Gedžienė

Žilvinas Neliubšis

Juozas Straupis

Mindaugas Šnipas

Vitalija Čiurinskienė

Jolita Juknelevičienė

Romualdas Juknelevičius

Ramūnas Alminas

Zelbų palikuonys

Liuda Bartaševičiūtė

Rūta Lelytė

Regina Surkytė - Požerienė