
Stonkus Povilas
* 1888–1962
* Pripažintas 2011
.png)
Bikavėnų kapinės, Šilutės rajonas
%20nemokama(1).png)
Stonkus Povilas
.png)
55.401288, 22.011126
Išgelbėjimo istorija
Povilas Stonkus su žmona Marijona Stonkiene ūkininkavo Žvingiuose, Šilalės krašte. Jų duktė Zosė (Sofija) Stonkutė, vėliau Skierienė, taip pat prisidėjo prie žydų gelbėjimo. Nacių okupacijos metais šeima savo ūkyje slėpė iš Šilalės žudynių išsigelbėjusį Edmundą Ruviną Zeligmaną.
Edmundas Ruvinas Zeligmanas gimė 1931 m. vasario 25 d. Šilalėje, kantoriaus šeimoje. Jo motina mirė 1939 m. Prasidėjus nacių okupacijai, 1941 m. liepos 7 d. Edmundas su tėvu ir broliu buvo uždarytas Šilalės sinagogoje. Naktį į ją buvo mėtomos granatos; viena pražudė jo brolį. Kitą dieną prie žudynių duobės berniukas matė nužudomą tėvą, tačiau pats sugebėjo pabėgti. Vėliau jis išvengė ir kitų žudynių. Per Holokaustą buvo nužudyti jo tėvas, du broliai ir sesuo.
Po kelių naktų miške Edmundas pasiekė pažįstamų Lašaičių namus Šilalėje. Jie berniuką nuprausė, pamaitino, bet suprato, kad pažįstamą vietos vaiką čia lengvai pastebėtų. Todėl išsiuntė jį į Jokūbaičių kaimą pas Oną Norbutienę. Ji slėpė Edmundą šaltoje kamaroje; kartais jis išeidavo į lauką vilkėdamas jos sūnaus Povilo drabužius ar ganyti karvių. Tačiau namas stovėjo prie kelio, kuriuo važinėdavo vokiečiai ir baltaraiščiai. Ona Norbutienė, kaime žinoma kaip pribuvėja, galėjo bet kada būti iškviesta iš namų. Ji susitarė su savo seserimi Marijona ir jos vyru Povilu Stonkais, gyvenusiais Žvingiuose, kad berniukui pas juos bus saugiau.
Povilas ir Marijona sutiko priimti Edmundą, nors jų sprendimas galėjo pražudyti visą šeimą. Ūkininkų sodyba tapo ir vaiko prieglobsčiu, ir jo slėptuve. Svarbiausia buvo ne tik paslėpti berniuką, bet ir užtikrinti, kad jis išgyventų skirtingais metų laikais, būtų pamaitintas ir neišduotas.
Stonkai priglaudė Edmundą žinodami, kad už pagalbą persekiojamam žydų vaikui gresia mirtinas pavojus. Žvingiuose gyveno vokiečių šeima; pasak paties Edmundo atsiminimų, apie jo buvimą žinojo tik Žvingių klebonas. Vasarą berniukas slapstėsi rugiuose, o rudenį ir pavasarį – daržinėje po šienu įrengtoje slėptuvėje. Gelbėtojai turėjo jį maitinti, saugoti ir išlaikyti paslaptį per ilgus okupacijos metus.
1944 m. spalį vokiečių pajėgoms pasitraukus iš Žvingių, Edmundas pagaliau galėjo išeiti iš slėptuvės. Po kelių dienų padėkojęs gelbėtojams jis persikėlė pas Praną Šimutį ir jo seserį Šėrikų kaime netoli Šilalės. Jie priglaudė našlaičiu likusį jaunuolį kaip savo vaiką. 1951 m. Edmundas baigė Šilalės gimnaziją, 1956 m. – Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, vėliau dirbo inžinieriumi ir mokytoju. 1964 m. vedė ir užaugino dukterį. 2001 m. Vilniuje užrašytuose atsiminimuose jis su dėkingumu minėjo Marijoną ir Povilą Stonkus.
Išgelbėti žmonės (Yad Vashem puslapis):
Edmundas Ruvinas Zeligmanas
Informacija surinkta naudojantis:
Edmundas Ruvinas Zeligmanas. Atsiminimai iš „Su adata širdyje“, 2003.
„Svarbiausia – išgelbėti žmogui gyvybę“, Tauragės radijas.
„Lietuviai, išgelbėję žydų gyvybę“, Dirva, 2011-05-24.
55.401288, 22.011126
.png)


.png)
Stovi pirmas iš dešinės Edmundas Ruvinas Zeligmanas su Stonkų šeima ir kaimo gyventojais

Edmundas Ruvinas Zeligmanas ir Sofija Stonkutė. Žvingių kaimas, Šilalės raj., 1945
