Stasys Šatūnas su žmona Ona ir trimis mažais sūnumis gyveno Šiauliuose. 1937 m. pora susituokė Kaune; Stasys buvo kilęs iš Šilainių kaimo netoli Kėdainių. Nacių okupacijos metais jis dirbo Frenkelių odos apdirbimo fabrike, kuriame priverstinai dirbo ir Šiaulių geto kaliniai.

1943 m. lapkričio 5 d. Šiaulių gete vykstant vaikų naikinimo akcijai buvo nužudyta septynerių metų Emmos Kaplan mažoji sesuo ir keturi pusbroliai bei pusseserės. Emmos tėvas Leiba Kaplanas dirbo Frenkelių odos fabrike, kur kartais slapta atsivesdavo dukrą. Sužinojęs apie žudynes, jis nebegrąžino Emmos į getą ir savaitę slėpė fabrike.

Stasys Šatūnas, tame pačiame fabrike dirbęs odininkas, sugalvojo, kaip išgelbėti mergaitę: ryte į darbą atėjo su ketverių metų sūnumi Konstantinu, o vakare išėjo su dviem vaikais – Konstantinu ir Emma. Šatūnai priėmė mergaitę į nuomojamą butą Vytauto gatvėje Šiauliuose ir aplinkiniams pristatė kaip giminaitę. Kadangi Emma lietuviškai kalbėjo nepakankamai sklandžiai, prie svetimų turėjo apsimesti nekalbančia. Pavojui padidėjus, aukštu aukščiau gyvenusi kaimynė Filonenkienė slėpdavo ją spintoje arba lovoje, apsimesdama, kad mergaitė serga užkrečiama liga.

Stasys kiekvieną dieną fabrike pasakodavo Leibai, kaip laikosi jo dukra. Artėjant frontui, tėvas paprašė atvesti Emmą atgal į fabriką. Ten ji su tėvu Leiba, motina Bluma ir jos seserimi Sara Furaite paskutines dvi savaites iki 1944 m. liepos 27 d. slapstėsi palėpėje. Po karo Kaplanai apsigyveno Vilniuje ir palaikė ryšius su Šatūnais. Emma Kaplan, vėliau Volkova, emigravo į Izraelį.

Jų sūnus Konstantinas Eugenijus Šatūnas, vėliau tapęs žinomu vitražistu, prisiminė tėvą kaip bendraujantį, sumanų ir darbštų žmogų. Nors Stasys neturėjo didelio formalaus išsilavinimo, dirbo atsakingą darbą ir buvo mėgstamas kolegų. Konstantinas pasakojo, kad tėvas mokėjo sutarti su žmonėmis ir stengėsi jų neskriausti. Jis pats išsaugojo artimą ryšį su Emma: studijų metais kurį laiką gyveno Kaplanų namuose Vilniuje, o vėliau vėl bendravo su ja Izraelyje. Šį šeimos ryšį ir Lietuvos žydų atminimą įprasmino jo sukurta vitražinė menora.

2000 m. kovo 13 d. „Yad Vashem“ Stasį ir Oną Šatūnus pripažino Pasaulio tautų teisuoliais. 2011 m. jie po mirties apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.