Ona Šatūnienė su vyru Stasiu, už kurio ištekėjo Kaune 1937 m., ir trimis mažais sūnumis gyveno Šiauliuose. 1943 m. rudenį šeima priėmė iš Šiaulių geto gelbėjamą septynerių metų žydų mergaitę Emmą Kaplan.

1943 m. lapkričio 5 d. Šiaulių gete vykstant vaikų naikinimo akcijai buvo nužudyta septynerių metų Emmos Kaplan mažoji sesuo ir keturi pusbroliai bei pusseserės. Emmos tėvas Leiba Kaplanas dirbo Frenkelių odos fabrike, kur kartais slapta atsivesdavo dukrą. Sužinojęs apie žudynes, jis nebegrąžino Emmos į getą ir savaitę slėpė fabrike.

Stasys Šatūnas, tame pačiame fabrike dirbęs odininkas, sugalvojo, kaip išgelbėti mergaitę: ryte į darbą atėjo su ketverių metų sūnumi Konstantinu, o vakare išėjo su dviem vaikais – Konstantinu ir Emma. Šatūnai priėmė mergaitę į nuomojamą butą Vytauto gatvėje Šiauliuose ir aplinkiniams pristatė kaip giminaitę. Kadangi Emma lietuviškai kalbėjo nepakankamai sklandžiai, prie svetimų turėjo apsimesti nekalbančia. Pavojui padidėjus, aukštu aukščiau gyvenusi kaimynė Filonenkienė slėpdavo ją spintoje arba lovoje, apsimesdama, kad mergaitė serga užkrečiama liga.

Ona ne tik augino tris mažus sūnus ir rūpinosi slapstoma Emma, bet tuo metu laukėsi ketvirto vaiko, kuris gimė 1944 m. sausio 1 d. Šatūnų namuose nebuvo specialios slėptuvės, todėl mergaitės saugumas priklausė nuo kasdienio atsargumo, šeimos susitelkimo ir kaimynės pagalbos. Sūnus Konstantinas Eugenijus Šatūnas motiną prisiminė kaip ramaus būdo, rūpestingą žmogų, kuris nekeldavo balso ir nesibardavo. Ona labai mėgo teatrą, skambino pianinu, grojo gitara ir mandolina.

Stasys kiekvieną dieną fabrike pasakodavo Leibai, kaip laikosi jo dukra. Artėjant frontui, tėvas paprašė atvesti Emmą atgal į fabriką. Ten ji su tėvu Leiba, motina Bluma ir jos seserimi Sara Furaite paskutines dvi savaites iki 1944 m. liepos 27 d. slapstėsi palėpėje. Po karo Kaplanai apsigyveno Vilniuje ir palaikė ryšius su Šatūnais. Emma Kaplan, vėliau Volkova, emigravo į Izraelį.

Konstantinas Šatūnas išsaugojo šiltą ryšį su Emma ir po karo. Kai jis studijavo Vilniuje, kurį laiką gyveno Kaplanų šeimoje; vėliau su Emma bendravo ir jai emigravus į Izraelį. Šią gelbėjimo istoriją menininkas įprasmino sukurdamas vitražinę menorą.

2000 m. kovo 13 d. „Yad Vashem“ Stasį ir Oną Šatūnus pripažino Pasaulio tautų teisuoliais. 2011 m. jie po mirties apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.