Stanislovas gyveno Kalnėnų kaime kartu su motina Agota, žmona Antanina ir trimis sūnumis. Jų santuoka įvyko Pirmojo pasaulinio karo metais, kai Stanislovas buvo išvežtas su armija į Rusiją. Tuo metu jis dirbo raštininku kalėjime Kostromoje, kur susipažino su Antanina. Būtent ten gimė jų pirmasis sūnus Jurgis. Apie 1923–1925 m. šeima grįžo į Lietuvą.

Stanislovas dirbo žemę, rūpinosi šeima, tačiau gyvenimą paženklino karo negandos – priverstinė tarnyba, ištrėmimas, badmetis Rusijoje. 1944 m. jis mirė dar nesulaukęs senatvės. Nors šeima jau slapstė žydų kilmės kareivį Honą Mulmaną, Stanislovas pritarė ir Doros Kaganaitės priglaudimui. Rizika buvo mirtina, tačiau jis laikėsi pareigos padėti žmonėms ir pasitikėjo šeimos sprendimu. Jo laikysena parodė, kad tikrasis žmogiškumas karo metais reiškė drąsą ir ištikimybę moralinėms vertybėms.

Tallat-Kelpšų pavardė yra sena ir garbinga, siejama su Lietuvos totoriais, atvykusiais Vytauto Didžiojo laikais. Giminė plačiai išsikerojo po šalį, o daug Tallat-Kelpšų tarpusavio ryšių nebėra tiksliai atsekę. 1997 m. rugpjūčio 4 d. Stanislovas kartu su Agota, Antanina ir Jurgiu pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu.